|
Viečiūnų mokyklos istorinės
šaknys gana gilios. Rašytiniai šaltiniai rodo, kad Vieciūnų
kaime, kuris buvo Lenkijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje,
nuo 1926 m. balandžio 13 d. veikė Ryto draugijos įkurta
pradinė mokykla. Mokykloje mokėsi apie 40 mokinių,
mokytojavo pirmieji mokytojai: Kazlauskas ir Sinkevičius.
1939 m. buvo panaikinta lietuvių kalba ir dalykai pradėti
dėstyti lenkų kalba. Lietuvių kalba į mokyklą sugrįžo
vokiečių okupacijos metais.
1968 m. Senojoje pradinėje
mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Ona Zakarauskienė. Vėliau
į mokytojų gretas įsijungė mokytojos: Anastasija Balčienė,
Vilija Balčienė, o nuo 1975 m. - Elvyra Česnulevičienė.
Senosios mokyklos patalpos buvo ankštos, nebuvo sporto
salės, nors čia mokėsi nemažai mokinių. Iškilo būtinybė
statyti naują, didesnę, erdvesnę mokyklą. Mokytojos
Onos Zakarauskienės iniciatyva ir pastangomis Viečiūnų
gyvenvietėje buvo pradėta statyti nauja mokykla. Viečiūnų
Drobės fabriko dirbantieji ir direktorius A.Norkūnas
kartu su mokytoja O.Zakarauskiene rūpinosi, kad mokykla būtų
pastatyta pagal individualų projektą, daug gražesnė,
originalesnė, negu kitos... |
|
Naujoji mokykla duris
atvėrė 1984 m. rugsėjo 1 d. Į naujas klases sugužėjo 170
mokinių ir 15 mokytojų. Pirmuoju mokyklos direktoriumi buvo
paskirtas Anicetas Smaguris, direktoriaus pavaduotoju
- J.Matulevičius.
Nuo 1984 m. iki 1986 m.
mokykla teikė aštuonmetį išsilavinimą. Pirmoji ir kartu
paskutinioji aštuntokų laida šią mokyklą baigė 1986 m. Nuo
1986 m. iki 1999 m. mokykloje buvo teikiamas devynmetis
išsilavinimas. Daugiausia mokinių mokykloje mokėsi
1993-1994 m.m. - 302. Tuo metu mokykloje mokymas vyko dviem
pamainomis. Nuo 1999 m. mokykloje teikiamas dešimtmetis
išsilavinimas. Pirmoji dešimtokų laida mokyklą baigė 2000 m.
2000 m. įvyko administravimo
reforma, buvo pertvarkytos savivaldybių teritorijos.
Šešiolika metų Varėnos rajonui priklausiusi mokykla tapo
Druskininkų savivaldybės įstaiga.
|
|
Nuo 1989 m. rugsėjo 1 dienos
mokyklai ėmė vadovauti A.Bolys. Būdamas direktoriumi jis
siekė, kad mokykla būtų ne tik graži, jauki ir moderni, bet
taptų kaimo bendruomenės švietimo ir kultūros centru.
|
